Nuo mažų dienų mus moko: valyk dantis, nes kitaip teks gręžti! Ir štai, daugelis mūsų – galbūt net TU – jau ne kartą sėdėjai stomatologo kėdėje, kai grąžtas dainuoja savo plieninę giesmę, o burnoje gimsta – plomba. Atrodo, paprasta procedūra, kasdienė rutina. Bet ar tikrai žinome, kas iš tikrųjų slepiasi už šių mažų, baltų dantų lopų?
Dantų plombos – tai ne tik technologinis stebuklas, bet ir… tikra paslapčių skrynia! Kodėl kai kurios plombos „išgyvena“ dešimtmečius, o kitos krenta po metų? Ar gali plomba… nuodyti? Kiek mes iš tikrųjų žinome apie medžiagas, kurias nešiojame burnoje dieną naktį? Įsitaisykite patogiai – metas atskleisti penkis faktus, kurie gali pakeisti jūsų požiūrį į dantų plombas visam laikui.
1. Plomba nėra amžina – ir tai nėra stomatologų sąmokslas
Tiesa tokia: net ir pati geriausia plomba turi „galiojimo laiką“. Vidutiniškai jos tarnauja nuo 5 iki 15 metų. Tačiau tai priklauso ne tik nuo odontologo meistriškumo, bet ir nuo jūsų įpročių. Kramtote ledą? Griežiate dantimis? Mėgstate saldžius užkandžius? Sveikiname – jūsų plombos skaičiuoja paskutines dienas.
„Net geriausios plombos laikosi tik tiek, kiek leidžia paciento burnos higiena ir gyvenimo būdas,“ – teigia Vilniaus odontologijos klinikos Albodent ekspertai.
2. Amalgamos plombose – ir gyvsidabris?!
Nors Lietuvoje vis dažniau naudojamos šiuolaikinės baltosios plombos, senoji gera amalgama vis dar egzistuoja. Ir taip – joje yra gyvsidabrio. Nors daugelis ekspertų tvirtina, kad tokios plombos yra saugios, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje ir Norvegijoje, jos jau visiškai uždraustos! Ar mes darome tą patį žingsnį?
3. Jūsų plomba gali siųsti SOS signalus – jei tik klausysite
Plomba gali pradėti „kalbėti“, kai jai blogai: skauda kramtant, atsiranda jautrumas saldžiam ar šaltam, matyti plyšys ar pakitusi spalva. Bet daugelis ignoruoja šiuos ženklus… iki kol situacija tampa skubi. Ironiška, kad dantis su plomba dažnai skauda ne mažiau nei tas, kuris jos neturi – o kartais net dar labiau!
4. Balta, bet ne visada nekalta – ką slepia šiuolaikinės medžiagos?
Šiuolaikinės kompozitinės plombos atrodo natūraliai, bet jose gali būti įvairių dervų ir plastiko komponentų, tarp jų – bisfenolio A (BPA), kuris siejamas su hormoniniais sutrikimais. Nors naudojami kiekiai itin maži, o tyrimai nevienareikšmiai, vis daugiau pacientų reikalauja „be-BPA“ plombų. Ar jūs žinote, kas yra jūsų burnoje?
5. Kai plomba žlunga – prasideda grandininė reakcija
Sugedusi plomba dažnai reiškia ne tik naują plombą, bet ir… didesnę skylę, gal net šaknų kanalų gydymą ar danties netekimą. Taip, viena nedidelė „skylutė“ gali išprovokuoti katastrofą, kuri baigiasi implantu už kelis tūkstančius eurų. O juk viskas prasidėjo nuo mažyčio ėduonies… Galiausiai – ar žinojote, kad skirtingų plombų kainos gali skirtis net kelis kartus? Vienas vizitas gali kainuoti vos keliasdešimt eurų, o kitas – viršyti šimtą, priklausomai nuo pasirinktos medžiagos, gydytojo patirties ir klinikos.
Tad kitą kartą, kai žvilgtelėsite į savo atspindį ir pamatysite tobulą šypseną – prisiminkite, jog joje gali slypėti daug daugiau nei tik balti dantys. Galbūt jūsų burnoje šiuo metu jau slepiasi maža bomba, laukianti savo momento. O gal metas pasidomėti ne tik savo plombomis, bet ir jų kainos skirtumais – nes kartais brangiausia plomba yra ta, kurią tenka daryti antrą kartą.
Parašykite komentarą